Valerijus Simulik Valerijus Simulik
2014 Lapkričio 28 d.

TEISĖKŪRA

Valerijus Simulik, Seimo narys

Pritardamas Mantui Varaškai (www.delfi.lt, „Palaikau mirties bausmę“) nuo šiandien imuosi iniciatyvos telkti Seimo narius, pritariančius mirties bausmės grąžinimui, pradėti konsultacijas su teisininkais.

Žinau, lengva nebus. Iniciatyvų būta ir anksčiau, bet visos jos užgniaužtos. Susivienysime, bus kitaip.

Humanizmą galima taikyti klystantiems ar suklydusiems. Bet humanizmas turi baigtis ten, kur peržengiamos protu suvokiamos ribos – įvykdoma iš anksto suplanuota, brutali žmogžudystė, žiauriai kankinant ir prievartaujant.

Parlamentaras Valerijus Simulikas iškeltas kandidatu į Šiaulių miesto merus 2015 m. kovo 1 d. vyksiančiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose. Taip nusprendė visuomeninis judėjimas ,,Už Šiaulius“ lapkričio 17 d. įvykusiame visuotiniame susirinkime. Visuomeninis judėjimas ,,Už Šiaulius“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje užregistravo kaip savarankišką politinės kampanijos dalyvį – Visuomeninį rinkimų komitetą „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“.

Vyriausioji rinkimų komisija Šiauliuose registravo visuomeninį rinkimų komitetą AG, kuris kels savo kandidatus 2015 metų savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose. Visuomeninis rinkimų komitetas AG yra sudarytas iš nepartinių nepriklausomų kandidatų, susivienijusiu darbui po šūkiu „Už Šiaulius“.

Komiteto AG sukūrimo iniciatorius – nepriklausantis jokiai partijai Seimo narys Valerijus Simulikas, tikisi, kad susibūrę nepartiniai žmonės sėkmingai dirbs Šiaulių labui. Rinkimų komitetą įsteigė 101 steigėjas, jie ketina iškelti 62 kandidatus į Šiaulių miesto tarybą ir savo kandidatą į merus.

„Mūsų darbo tikslas – gražesni, tvarkingesni, jaukesni Šiauliai ir besišypsantys bei nebenorintys išvykti šiauliečiai“, – sako V. Simulikas.

Parlamentaras apgailestauja, kad šiuo metu nepartiniams kandidatams rinkimuose nesuteikta galimybė patiems pasirinkti pavadinimą, kol kas tenka vadintis atsitiktinai atitekusiu raidžių junginiu AG, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu ši nuostata bus panaikinta.

Lapkričio 6 d. Seime bus svarstomos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos, kurias priėmus rinkėjai bus tinkamai informuoti apie kandidatus rinkimuose keliančius visuomeninius rinkimų komitetus bei jų pavadinimus.

Daugiau informacijos:
Seimo narys Valerijus Simulik
Mob. 8 698 42 116

 

Valerijus Simulik Tarptautinė mokytojų diena – gera proga ne tik moksleiviams pasveikinti savo mokytojus, bet ir padiskutuoti apie švietimo sistemą, kuri jau ne vienerius metus išgyvena drebinančias reformas. Apie tai šiandien kalbamės su Seimo nariu šiauliečiu Valerijumi Simulik, kuris daug metų pats praleido mokykloje – ir kaip moksleivis, ir kaip mokytojas, ir kaip mokyklos direktorius.

Ne vienerius metus dirbote mokykloje. Kaip švenčiate mokytojo dieną?

Net dirbant Seime Tarptautinės mokytojo dienos šventimas nepasikeitė – visuomet ją švenčiu mokykloje. Dabar, tiesa, esu labiau sveikintojas, nei sveikinamasis, bet pasitaiko, kad buvę moksleiviai bei kolegos ir dabar dar prisimena.

Mokytojo diena – gera proga padiskutuoti apie švietimo sistemą. Ir ne tik apie džiugius dalykus. Ne vienerius metus trunkanti švietimo reforma vis nesibaigia. Kiekvienais metais įgyvendinamos vis kitos naujovės, vis kiti mokiniai išbando „naują tvarką“. Jūs tą sistemą matote ne tik kaip politikas, bet ir kaip buvęs mokytojas bei mokyklos vadovas. Gal galite pasidalinti savo vertinimais?

Seimo narys Valerijus Simulik
2014 m. rugsėjo 23 d.

Praėjusią savaitę škotai balsavo dėl Škotijos nepriklausomybės. Audringai, per diskusijas, argumentus ir milžinišką aktyvumą referendumo dieną, škotai nedidele persvara nusprendė, kad Škotija liktų Jungtinėje Karalystėje. Bet nusprendė. PATYS.

Škotai tikrai gali didžiuotis. Ne dėl to, kokį sprendimą jie priėmė. Tikėtina, kad į klausimą apie sprendimo teisingumą 55,3 proc. škotų atsakytų vienaip, kiti 44,7 proc. - kitaip. Tačiau pats procesas tikrai vertas pasididžiavimo. Milžiniškas žmonių aktyvumas referendume rodo, kad klausimas buvo labai aktualus, o pati referendumo organizavimo kultūra parodė pavyzdį visai Europai. Taikus, demokratinis procesas, be mėginimų spekuliuoti žmonių įsitikinimais, požiūriais, supratimais tikrai buvo pavyzdinis. Šis pavyzdys greičiausiai paskatins ir tolesnes diskusijas dėl katalonų ateities Ispanijoje, nes jau yra pavyzdys kaip subtilius klausimus galima išspręsti nemanipuliuojant, kultūringai, teisiškai, demokratiškai. Lietuvos politikams tikrai dar yra ko pasimokyti.

LR Seimo narys Valerijus SimulikSeime registravome įstatymo pataisą, kuri užtikrintų nuo partijų nepriklausomiems kandidatams galimybę rinkimų metu turėti tokias pat teises, kaip partiniams kandidatams. Kalbu apie visuomeninių rinkimų komitetų (nepriklausomų kandidatų sąrašų) valią nuspręsti, kaip vadinsis iš nepriklausomų kandidatų sudarytas sąrašas. Šiuo metu galioja įstatymo nuostata, kuri numato, kad visi nepriklausomų kandidatų sąrašai turi būti pavadinti „ Rinkimų komitetas X“. Pavadinime gali būti keičiama tik raidė, atsižvelgiant į tai, kada sąrašas užregistruotas.

Lietuvoje politinėms partijoms priklauso maždaug 2 proc. gyventojų.  O kiti 98 proc. nepriklauso. O iš jų absoliuti dauguma, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, partijomis nepasitiki. Tačiau „partinukai“ iki šiol išsaugojo teisę spręsti, kaip bus valdoma valstybė, kokiu keliu turi vystytis ekonomika, kaip dalijami surinkti mokesčiai, ką turime galvoti atėję prie urnų rinkimų dieną. Tų 98 proc. atstovams rinkimuose uždrausta netgi vadintis vardu. Kaip sovietinių laikų kalėjimuose – „Kalinys nr. 5689“.

LR Seimo narys Valerijus SimulikKrepšinį religija vadinančioje šalyje sunku surasti lėšų Krepšinio muziejui – su tokia realybe susiduriantis Joniškio muziejaus įkūrėjas Leonas Karaliūnas nenuleidžia rankų ir toliau generuoja idėjas, kaip kuo geriau ir įdomiau pristatyti Lietuvos krepšinį.

Parėmė vienintelis parlamentaras

Krepšinio mylėtojai šiomis dienomis nenuleidžia akių nuo televizoriaus – visi laukia Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymų Pasaulio krepšinio čempionate. Joniškio krepšinio muziejaus įkūrėjas Leonas Karaliūnas šiemet už Lietuvos rinktinę žada sirgti Ispanijoje. Atsipalaiduoti ir krepšinio karštligei muziejaus įkūrėjas gali atsiduoti po didelių darbų – šiemet, švenčiant muziejaus penkerių metų sukaktį, dienos šviesą išvydo dar vienas Leono Karaliūno „kūdikis“ – knyga „Krepšinio legendų muziejus“.

Baltijos jūros šalių parlamentarai aptarė bendradarbiavimą Baltijos jūros regione2014 m. rugpjūčio 24–26 dienomis Olštyne (Lenkijos Respublika) vyko Baltijos jūros valstybių parlamentinė konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys Valerijus Simulik.

Aplink Baltijos jūrą esančių valstybių parlamentų bei regioninių parlamentų nariai aptarė bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, aplinkosauginį palikimą, Baltijos jūros kultūrinį paveldą, tvarią Baltijos jūros regiono ateitį bei socialinės ir sveikatos priežiūros naujoves.

SSB būrių prezidentas Aleksandras Bielyj ir SSB būrių steigimo iniciatorius Seimo narys Valerijus Simulik dalyvauja aplinkos tvarkymo akcijoje "Darom".Savo saugumu rūpinasi kiekvienas. Vieni stato aukštas tvoras, kiti įsirenginėja sudėtingas ir brangias signalizacijas, treti draudžiasi draudimo bendrovėse. Būrys šiauliečių prieš penkerius metus savo saugumu nusprendė pasirūpinti originaliu būdu – įkūrė asociaciją „Savanoriški Saugos Būriai“ (SSB), kurie jau penkerius metus palaiko viešąją tvarką įvairiuose renginiuose, teikia paramą sunkiai gyvenantiems bei vykdo nusikaltimų prevenciją. Šio būrio iniciatorius Seimo narys Valerijus Simulik džiaugiasi, kad būrio nariams užteko pasiryžimo ir noro rūpintis artimų žmonių ir visų šiauliečių saugumu.

Juos vienija Šiauliai!

SSB būrio prezidentas Aleksandras Bielyj šiam būriui vadovauja antrus metus.

„Į saugos būrius atėjau pagal skelbimą laikraštyje“,- prisimena šiandien A.Bielyj. Iki tol nepažinojęs ir saugos būrių iniciatoriaus Seimo nario Valerijaus Simulik. Prie saugos būrių Aleksandras prisijungė norėdamas apsaugoti savo vaikus.

Stebint viešoje erdvėje verdančią diskusiją apie visuotinį sekimą, kyla esminis klausimas – kam naudinga, kad šis klausimas nebūtų sprendžiamas?

Įvairūs politikai, teisininkai, politikos ir teisės ekspertai jau ne vienerius metus svarsto, kaip išsaugoti žmonių teises į privatų gyvenimą, kaip pažaboti pareigūnų savivalę. Tačiau rezultatas kol kas nekoks – nors visi viešai sutaria, kad žmogaus teisių apsauga, jo privataus gyvenimo klausimai turi būti apsaugoti nuo pašalinių intervencijos, tačiau klausimo sprendimas nepajuda, nors tu ką.

Kaip žinome, specialiosios tarnybos asmenį sekti gali ir be teisėjo sankcijos. Esu skaičiavęs, kad kriminalinę žvalgybą gali atlikti 8 Lietuvos institucijos. Leisiu sau pajuokauti – kiekvienam piliečiui tenka po vieną sekėją, o Seimo, Vyriausybės nariams ir žurnalistams – po du.

Puslapis 1 iš 23 > >>

Lietuvos Respublikos Seimas

LIONS klubai Lietuvoje

Asociacija Savanoriški saugos būriai

Už Šiaulius